prakėtoti
Look at other dictionaries:
iškėtoti — tr. 1. išskėsti: Ligonė guli, rankas iškėtojusi rš. | prk.: Iškėtojo savo šakas plati obelis rš. | refl.: Su rankom ir kojom išsikėtojo Tj. 2. išskleisti, išvynioti: Iškėtojau skėtį ir nebegaliu sutraukt Ds. Kam čia dabar iškėtojai skarą?… … Dictionary of the Lithuanian Language
kėtoti — kėtoti, oja, ojo; Kos46 1. tr., intr. skėsčioti, skeryčioti, mosikuoti: Jis kalbėjo, o aš tik rankas kėtojau rš. Taip įsitvėrė į kuodą, jog šis tik inkščia ir sukinėjasi į visas puses, rankas kėtodamas J.Balt. Austras parkrito, kėtodamas rankas… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakėtoti — 1. refl. truputį rankomis paskeryčioti: Atėjo, pakalbėjo, pasikėtojo ir vėl išėjo Lnkv. 2. tr. kiek pasklaidyti, ištiesti: Pakėtojo iš tolo savo tinklą Vaižg. kėtoti; iškėtoti; pakėtoti; prakėtoti; užkėtoti … Dictionary of the Lithuanian Language
prakėtojimas — sm. (1) → prakėtoti: Prakėtojimui sakinio priguli ir aplinkybės A.Baran. | refl.: Apie prasikėtojimą sakinio A.Baran. kėtojimas; iškėtojimas; prakėtojimas … Dictionary of the Lithuanian Language
užkėtoti — tr. 1. užimti vietą, užkėsti: Kurgi besėsi, kad jis vienas ažkėtojo ažustalę Kp. Ir sėdėsi ažkėtojęs pusę stalo, pasitrauk! Kp. Ažkėtojai visą stalą su savo marškom, ir kitam nebėr vietos Ds. 2. užgožėti: Takus užkėtojo žolė rš. kėtoti; iškėtoti; … Dictionary of the Lithuanian Language
